Lauke žiema. Šalta. Įeinu pro plačias duris į erdvią šviesią ir šiltą patalpą. Dairausi ir nesuprantu kur aš…
Aplink matau vešlius augalus, drugelius ir linksmus žmones…
O taip ! Juk aš žiemos sode !
Neturiu nei žemės nei sėklų nei kastuvo, bet turiu dažų ir teptuką. Galiu sukurti ką tik noriu…
Mokytoja Ramunė Sladkevičiūtė Dainienė
Ten, kur tvyro šiluma ir aplinką sušildo saulės spinduliai, gali išdygti daigas, o gal ir užaugti sodas. Tai priklauso nuo mūsų pačių. Labai simboliška ir prasminga tai, kad per kūrybą mes savo vidiniam „sodui“ suteikiam galimybę įgauti daugiau spalvų ir sunokinti brandesnius vaisius. O kūrybiškai asmenybei kur kas daugiau galimybių savo sodą puoselėti, turtinti, džiaugtis juo bei dalintis.
Mokytojas Eugenijus Raugas
Žiemos sode gyvena baltos spalvos ir keistų ledo būtybių ilgesys. Kartais lange pasivaidena šaltas Sniego karalienės veidas, kuris vėjo gūsio greitai nubloškiamas, nespėjus paprašyti vienintelės dovanos- baltos ir tobulo grožio snaigės. Pieštukas pradeda braižyti taisyklingas geometrines figūras ir popieriau lape apsigyvena žiema.
Mokytoja Petronė Sekonienė
